Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos.
Tuo atveju, jei teismas kreditoriaus nurodytas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, jis gali šį terminą atnaujinti, jei nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties dienos) nepraėjo daugiau nei treji metai.
Ne visuomet įsiskolinimai reiškia, kad pardavėjas yra nedrausmingas ir nori apgauti, palikdamas skolas naujam turto savininkui.
Taip, testamentą galima nuginčyti teismo keliu. Dažniausi pagrindai ginčyti testomonyą yra šie:
Raginimas sumokėti skolą siunčiamas ne visais atvejais. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu sprendimo vykdymo terminai nurodyti įstatymuose ar pačiame vykdomajame dokumente.
Pagal Civilinio proceso kodekso 739 straipsnį skolos neišieškomos iš aštuonių rūšių lėšų. Tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ar darbą nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpos; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; našlaičių pensijos ir rentos; išeitinės išmokos.
Norint panaikinti fizinio asmens turto areštą anksčiau nei jis bus išregistruotas, reikia kreiptis su prašymu į areštą uždėjusią instituciją ar pareigūną arba į teismą. Tokiu atveju turi būti išnykęs teisinis pagrindas, dėl kurio areštas buvo uždėtas.
Kreipimasis į notarą. Tai labiausiai paplitęs ir saugiausias būdas. Įpėdinis per tris mėnesius turi kreiptis į palikėjo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos notarą ir parašyti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notaras užveda paveldėjimo bylą.
Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nėra teisinio pagrindo išlaikymo sąvoką aiškinti siaurinamai ir sieti ją tik su tėvų pareigomis nepilnamečiams vaikams. Todėl pagal Civilinio proceso kodekso 754 nt su bendrasavininkais str. 2 dalį prie pirmąja eile patenkinamų reikalavimų turi būti priskiriami visi reikalavimai išieškoti išlaikymą, neatsižvelgiant į asmenų grupes (nepilnamečiai ar pilnamečiai vaikai, specialiųjų poreikių asmenys ar kiti).
Sprendimo vykdymo išlaidos pradedamos skaičiuoti iš karto po to, kai vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui.
Sąskaitų ar turto areštas gali būti tebetaikomas ir dėl to, kad jį taikęs antstolis nebedirba, o konkreti vykdomoji byla nebuvo perduota kitam antstoliui. Taip pat areštas galėjo likti 2015 m. diegiant Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (PLAIS).